Finans? pardav?jai dalyvauja prekiaujant turtu, tokiu kaip nuosavyb?,

Finans? rinka yra plati s?voka, apib?dinanti bet kuri? rink?, kurioje pirk?jai ir pardav?jai dalyvauja prekiaujant turtu, tokiu kaip nuosavyb?, obligacijos, valiutos ir išvestin?s finansin?s priemon?s. Finans? rinkos figuruoja beveik visose pasaulio šalyse. Kai kurios yra labai mažos, turin?ios tik kelet? dalyvi?, o kitos kaip pavyzdys Niujorko vertybini? popieri? birža (NYSE) bei Forex rinka, kasdien prekiauja trilijonais doleri?.

Bendrov?s, platindamos savo akcijas finans? rinkose, ?gyja kapital?, išleidžiant obligacijas (vertybinius popierius) arba akcijas. Tai leidžia ?mon?ms pl?sti savo versl?, o investuotojai, norintys padidinti savo peln?, investuoja ? bendrovi? akcija, taip sukuriama abipus? nauda. Finans? rinkoje yra keletas tip?, toki? kaip emitentai (vyriausyb?s, privataus sektoriaus), valiuta (vidaus ir užsienio rinka), pajam? gavimo b?das ir kt.Pagrindin?s finans? rinkos funkcijos Yra keturi finans? rink? tipai, kurie priklauso nuo skirting? rinkos dalyvi? poreiki?. Finans? rinkos r?šys:• Pirmin? rinka – kitaip vadinamoji “naujos emisijos rinka” – tai tokie vertybiniai popieriai kaip akcijos ir obligacijos, kuriami ir parduodami pirm? kart?, nenaudojant jokio tarpininko, kaip mainai procese.

We Will Write a Custom Essay Specifically
For You For Only $13.90/page!


order now

Kai privati bendrov? nusprendžia tapti viešai parduodamu subjektu, ji išleidžia ir parduoda savo atsargas pagal vadinam?j? pradin? vieš?j? pasi?lym?.• Antrin? rinka – tai rinka, kurioje investuotojai perka anks?iau išleistus vertybinius popierius, tokius kaip akcijos, obligacijos ir pasirinkimo sandoriai iš kit? investuotoj?, o ne iš pa?i? bendrovi? išleidimo. Antrin? rinka yra ta, kurioje vyksta didžioji dalis biržos prekybos, tai apima NYSE, NASDAQ ir visus kitus pagrindinius biržos.• Tretin? rinka, tai rinka, kurioje vyksta užbiržin?s operacijos. Ši rinka yra skirta stambi? institucij? investuotojams, kurie nenori mok?ti sandorio komisini?.

Tuo tarpu, kuo didesnis sandoris, tuo daugiau galima der?tis d?l kainos. Ši rinka suteikia vienintel? išeit?, kurios nesuteikia kitos rinkos, tai yra leidžia prekiauti biržoje net ir tada, kai ji yra uždaryta.• Ketvirtin? rinka – tai rinka, kurioje vyksta užbiržin?s operacijos. Ši rinka yra skirta stambi? institucij? investuotojams, kurie nenori mok?ti sandorio komisini?. Tuo tarpu, kuo didesnis sandoris, tuo daugiau galima der?tis d?l kainos. Ši rinka suteikia vienintel? išeit?, kurios nesuteikia kitos rinkos, tai yra leidžia prekiauti biržoje net ir tada, kai ji yra uždaryta.

AKCIJ? BIRŽ? INDEKSAI Indeksas – tai santykinis dydis, kiekybiškai apib?dinantis ekonominio reiškinio kitim? laiko ar erdv?s atžvilgiu. Tai pagrindinis instrumentas investuotojams, nuspr?sti kur investuoti savo turimas l?šas. Indeksai skai?iuojami kiekvien? valand?, dien? ir kitais laikotarpiais. Šiais laikais yra programos, kurios leidžia steb?ti poky?ius, vykstan?ius kiekvien? minut?. Tai parodo rinkos stabilum?, tendencij?, ar ji kilo, ar smuko per tam tikr? laikotarp?.

Investuotojai, atlik? keli? met? analiz? gali susidaryti prognoz? apie rinkos raid?. Akcij? indeksas apskai?iuojamas pagal pasirinkt? atsarg? kainas (paprastai svertin? vidurk?). Tai priemon?, kuri? naudoja investuotojai ir finans? valdytojai, siekdami ?vertinti rink? ir palyginti konkre?i? investicij? gr?ž?. Šioje ataskaitoje didžiausias d?mesys skiriamas b?tent akcij? indeksui, kuris rodo tam tikros akcij? rinkos kitim? laiko atžvilgiu bei kuriems daro ?tak? ekonominiai ir kiti pasaulio veiksniai. Pasaulyje nuolat vyksta indeks? kitimas, vieni indeksai pra?jus tam tikram laikui išnyksta, nes nebeturi vert?s, kiti naujai sukuriami.Šiuo metupasaulyje yra populiariausi šie akcij? indeksai: • Europa: CAC 40, DAX, FTSE, IBEX 35, OMXS30, SWISS MARKET• JAV: DIJA, NSDQ, S&P 500, BOVESPA, MEXICO BOLSA• Azija: HSI, N225, SSE, TWII, S&P/ASX 200• Pasaulio: S&P Global 1200, FTSE Global 100, MSCI World, Global Dow• Regioninia: S&P Global 1200, FTSE Global 100, MSCI World, Global Dow Kinijos Shanghai Composite (SHCOMP) indeksas Kinijos ekonomika yra viena didžiausi? pasaulyje, priklausomai pagal kokius kriterijus vertinama, nos nominalus BVP 2017 m. siek? 12 trilijonus doleri?. Atsižvelgiant ? did?jan?i? šsalies ?tak?, tarptautiniai investuotojai vis labiau susidom?ja jos akcij? rinkomis.

Populiariausia Kinijos akcij? biržos dalis yra Šanchajaus vertybini? popieri? birža, kurios kaptalizacija yra apie 3.5 trilijonus doleri?, 2016 m. sausio m?nesi, ji buvo penktoje vietoje. Shanghai Composite indeksas kaip ir JAV NYSE composite ir Nasdaq Composite indeksai skirti parodyti bendr? akcij? rinkos vert? bet kuriuo metu. Šis indeksas apima visas akcijas – tiek A, tiek B akcijas, kurios prekiauja Šanchajaus vertybini? popieri? biržoje pagal rinkos kapitalizacij?. Pasirinkau 5 met? laikotarp?: nuo 200 m.

iki 2017m. bei konkre?i? dat?, gruodžio 30 d. Metai Azija (Kinija, SHCOMP)2007 5,336.502008 2,100.812009 3,334.012010 2,939.

052011 2,423.562012 2,269.512013 2,260.

872014 3,239.362015 3,684.572016 3,279.712017 3,324.522 lentel?.

Kinijos SHCOMP indekso pokytis 2007 – 2017 m. 1 pav. SHANGHAI Composite indeksas 2007 – 2017m. Iš pirmo paveiksl?lio matome kaip kito Shanghai Composite indeksas per pastaruosius 10 metus. Galima teigti, kad nuo 2007 m. iki 2008m. buvo žymus nuosm?kis, kitais metai situacija pager?jo, o nuo 2009m.

indeksas maž?jo, atsigavimas prasid?jo nuo 2014m. iki 2015m., kuomet akcij? indeksas pasiek? aukštumas. Šiems poky?iams l?musius veiksnius, paanalizuosiu pla?iau. 2008m. buvo vieni blogiausi? met? kapitalistin?ms rinkoms, ypatingai Šanchajasu vertybini? popieri? biržai (SSE).

Metinis nuostolis sudar? 65 proc. ir 2008 m. gruodžio m?nes? SSE tapo silpniausia Azijos dalimi nor Kinijos ekonomikas augo 9 proc. 2015 m. Kinijos finans? rinka patyr? katastrof?, panaši situacij? ? 2007-2008 m. pasaulio kriz?. Milijonai ?prast? Kinijos gyventoj? investavo skolintus pinigus ? SSE akcijas. Žmon?s buvo priversti praduoti akcijas, kad gr?žint? skolintus pinigus ir padengt? nuostolius.

, o tai suk?l? chaos? ir mažino kainas. Nuo 2014 m. SSE spar?iai augo, padid?jo net 150 proc. Vokietijos DAX indeksas Vokietijos DAX indeksas yra panašus ? JAV „Dow Jones Industrial Average” (DJIA) indeks?.Š? indeks? sudaro 30 didžiausi? Vokietijo bendrovi?, kurios prekiauja Frankfruto vertybini? popieri? biržoje. Atsižvelgant ? Vokietijos ekonomikos lyg?, ji yra viena iš lyderi? Europoje, tod?l DAX indeksas yra vienas svarbiausi? investuotojams.

Iš 30-ies šio rodiklio ?moni?, 6-ios bendrovi? akcijos lemia 50 proc. indekso reikšm?s. Palyginsiu 2007-2017m. Vokietijos DAX indekso kitim?.Metai ES (Vokietija, DAX )2007 8,117.

792008 4,850.392009 6,026.692010 7,097.842011 6,170.042012 7,682.

902013 9,594.352014 10,093.032015 11,430.002016 10,402.002017 13,338.

911 lentel?. Vokietijos DAX indekso pokytis 2007 – 2017 m. 2 pav.

Vokietijos DAX indeksas 2007 – 2017 m. Pagal DAX duomenis, matone, kad nuo 2007 m. iki 2008 m. indeksas krito žemyn, o nuo 2011 m. iki 2015 m.

indeksas kilo aukštyn. Kas l?m? šiuos poky?ius analizusiu pla?iau.2007m.

DAX indeksas išsaugo 22 proc. ta?iau 2008 m. smuko 40 proc. ir pasiek? žemiausi? tašk? per 20 met?. Šiuo metu Europoje sul?t?jo augimas, JAV ir kitose šalyse buvo skatinama skolintis bei pinig? perteklius finans? sistemoje skatino augim?.

Ta?iau visa tai baig?si gilia Hipotekos krize. 2015 m. Dax indeksas pasiek? auskštumas, kurios viršijo 11 t?kst. punkt?. Tok? ženkl? pasikeitim? ?takojo 2014 m.

bendrojo vidaus produkto duomenys, Vokietijos ekonomika išsaugo 0.7 proc. Lyginant 2009 – 2015 m. Vokietijos pramon?s gamyba bei eksportas buvo didžiausias ir tur?jo ?takos DAX indekso ?gtel?jimui. 2017 m. Vokietijos DAX indeksui buvo s?kmingiausi per visus 30 met?, jo vert? padid?jo 12.5 procent? ir met? pabaigoje uždirbo 12918 tašk?.

Viena iš pagrindini? priežas?i? yra tai, kad keturi iš penki? DAX akcinink? yra užsienie?iai, kuri? didži?j? dal? sudaro šiaur?s amerikie?iai, šiuo metu valdo 32.6 proc. DAX bendroni?. Taip pat 2017m. ?takos tur?jos Merkel išeinkimas bei eur kurso kritimas usd atžvilgiu. SHCOMP ir DAX indeks? palyginimas Pasaulio rinkose ir toliau matome tarsi be stabdži? augan?ias akcij? kainas, prie to gruod? prisid?jo prezidento Trumpo pasirašytas mokes?i? reformos ?statymas, sumažin?s ?moni? pelno ir gyventoj? pajam? mokes?ius.

Vokietijos BVP ir akcij? indekso ryšys BVP atspindi vis? preki? bei paslaug? vert? per tam tikr? laikotarp? šalyje, ?skaitant žmoni? suvartojim?, priva?ias atsargas, apmok?tas statyb? išlaidas bei užsienio prekybos balans?. Investuotojams šis rodiklis yra svarbus, nes padeda nuspr?sti kaip paskirstyti savo turto dal?. Lyginant keli? šali? BVP augimo tempus galimas nuspr?sti, kuriose šalyse geriau investuoti savo turimus pinigus. Iš grafiko matome, kad nuo 2008 m. iki 2009 m. ekonomika nusmuko 5.2 proc.

, d?l finansin?s kriz?s pasaulyje, kompanijos sumažino investicinius projektus. Ta?iau kitais metais Vokietijos BVP atsigavo ir sustipr?jo 4 proc. Lyginant su DAX indeksu matome, kad iki 2009 m. akcij? indeksas krito, o BVP prad?jo maž?ti pra?jus vieneriems metams, tad galima daryti išvad?, kad tai tur?jo ?takos Vokietijos ekonomikos nuosm?kiui. Nuo 2015 m.

Vokietijo ekonomika prad?jo spar?iai augti ir padid?jo 2.2 proc nuo 2014 m. Tam ?takos tur?jo Europos Centrinio Banko (ECB) žemos pal?kan? normos, d?l kuri? sumaž?jo valstyb?s skolinimosi kainos. Taip pat ?takos tur?jo spartus eksportas, kuris padidino ?plaukas iš mokes?i?. Lyginant DAX indeks? ir Vokietijos BVP matome tendencija did?ti, nuo 2015 m. iki 2017 m. tolygiai augo.

šali? makroekonomini? rodikli? poky?i? apib?dinimas yra svarbus, nes jis lemia ?moni? finansini? rezultat? poky?ius, tuo pa?iu ir ?moni? akcij?, bei bendro rinkos likvidumo poky?ius.Kinijos BVP ir akcij? indekso ryšys Analitikai teigia, kad Kinijos ekonomiko kaita neturi tiesioginio ryšio su Kinijos akcijomis. Pavyzdžiui 2010 – 2014 m. Kinija visuomenei teig?, kad jos ekonomika viena iš spar?iausiai did?jan?i? pasaulyje, ta?iau tuo metu akcij? rinkos rezultatai buvo vienie iš praš?iausi? lyginant su kitomis šalimis. Kap matome SHCOMP indeksas tais metais patyr? nuosmuk?. Nuo 2014 m. SHCOMP indeksas prad?jo spar?iai kilti, o ekonomikas augimas atvirkš?iai – sul?t?jo.NEDARBO LYGIO IR DAX INDEKSO RYŠYS Vokietijos nedarbo lygio ir DAX indekso ryšys Kita makroekonomikos rodiklis, turints ryš? su akcij? indekso kitimu yra nedarbo lygis šalyje.

Analizuojant nedarbo lyg? Vokietijoje matome, kad nuo 2007 m. iki 2017 m. šis rodiklis tur?jo tendencij? maž?ti, o DAX indeksas atvirkš?iai – did?jo, nors kito ne taip stabiliai kaip nedarbingumas. Galima daryti prielaid?, kad toks ekonominis rodiklis rodo Vokietijos ekonomikos stiprum?. Lyginant duomenis galima teigti, kad egzistuoja priešungas ryšys, t.y. nedarbo lygio rodikliui maž?jant akcij? indeksas did?ja. Ta?iau yra ir nesuptapim?, pavyzdžiui nuo 2007 m.

iki 2008 m. nedarbo lygis maž?jo kartu su nedarbo lygiu arba 2010 – 2011 m. turimi duomenys taip pat kito vienoda kryptimi. 2015 – 2016 m. krentant DAX indeksui nedarbo lygis Vokietijoje neišaugo, o toliau stabiliai maž?jo. Galima išvada, kad tokius nedarbo lygio poky?ius lemia kiti veiksniai, kaip infliacija, BVP ar kiti makroekonominiai rodikliai, nes DAX indeksas neturi stiprasus ryšio su nedarbingumu Vokietijoje, ta?iau vis tiek patvirtinama išvada, kad vyrauja atvirkštinis ryšys.

Nedarbo lygio ir SHCOMP indekso ryšys Nedarbo lygis Kinijoje ir SHCOMP indekso ryšys 2007 – 2017 m. Analizuojant Kinijos nedarbingumo lyg? matome, kad per vis? laikotarp? 2007 – 2017 m. svyravo intervale nuo 3.

5 proc. iki 5 proc., o SHCOMP indeksas tur?jo kardinalesnius poky?ius. Iš sudaryto grafiko pagal statistinius duomenis matome, kad egzistuoja stiprus atvirkštinis ryšys tarp nedarbo lygio ir akcij? indekso.

2007 – 2008 m. Kinijos nedarbo lygiui did?jant SHCOMP indeksas krito, taip pat aikivaizdus pavyzdys ?vyko 2014 – 2015 m, kuomet vyravo priešingas ryšys. Ta?iau kaip ir Vokietijos situacijoje yra nesuptapim?, kai akcij? indeksas ir nedarbingumo lygis kinta ta pa?ia kryptimi. Kinijoje tokie atvejai užfiksuoti 2009 – 2010 m., kai lyginamieji duomenys kartu maž?jo.

Viena iš priežas?i? buvo ekonomin? kriz? pasaulyje kurios metu Kinijos akcij? rinka išgyveno sunk? laikotarp?. Išanalizavus Vokietijos ir Kinijos akcij? indeks? ir nedarbo lygio duomenis, matome, kad dominuoja priešingas ryšys ( akcij? indeksui maž?jant, nedarbo lygis did?ja ir atvirkš?iai). Ši? šali? ekonomikas yra viena stipriausi? pasulyje, ta?iau Vokietijos nedarbo lygis tolygiai maž?ja, tai parodo, kad ši šalis kuria darbo vietas, norintiems dirbti žmon?s, ta?iau Kinijs nedarbo lygi nestabiliai svyruoja, bet šiuo metu nedarbo lygis yra didesnis nei ekonomin?s kriz?s metu. Vyriausyb?s vertybiniai popieriai (VVP)Vyriausyb?s vertybiniai popieriai yra vyriasuyb?s obligacijos, kuriuos išleidžia vyriausyb?s išlaidoms padengti.

Prieš investuojant ? šias obligacija svarbu prieš tai darant atsižvelgti ? keli faktorius, pavyzdžiui, infliacijos rizik?, pal?kan? normos rizik?, politin? situacij?. Dažniausiai vyriausyb?s obligacijos išleidžiamos aukciono b?du, bet individualus investuotojai taip pat gali juos ?sigyti.Teigiama, kad inestuojant ? VVP n?ra rizikos, ta?iau ši informacija yra klaidinanti, nes patikrinus finansin? istorij? galima pasteb?ti, kad vyriausyb?s taip pat bonkrutuoja. Toliau analizuosiu Vokietijos ir Kinijos VVP pajamingum?, kaip kito 10-ies met? laikotarpiu.Vokietijos VVP pelningumas Šis grafikas vaizduoja 10-ies met? Vokietijos valtybini? popoieri? pajamingum?.

Lyginanat 2007 – 2017 m. laikotarpio rezultatus matyti, kad pajaminigumas turi tendencij? maž?ti. Per š? laikotarp? VVP pajamingumas sumaž?jo 4 proc., jis yra mažesnis net lyginant su ekonomin?s kriz?s metu, kuomet DAX indeksas smarkiai nukrito.

Ryškiausi poky?iai matomi 2011 – 2012 m. bei 2014 – 2015 m. kuomet VVP pajamingumas staigiai krtio žemyn.

2016 m. Europoje vyko daug permain?, Didžioji Britanija nubalsavo išstoti iš Europos s?jungos, Jungtin?se Amerikos Valstijoje išrinktas naujas prezidentas D. Trumpas, tai paveik? VVP pelningum? Vokietijoje. Pirm? kart? VVP pelningumas krito žemiau nulio. Ta?iau jau 2017 m. atsagvao ir pakilo iki 0.50 proc.

Vokietijos vyriausyb?s obligacijos vertinamos kaip vienos saugiausi? investicij?, bet 2016 m. d?l politini? naujien? pelningumas smuko, iš viso pasaulyje buvo 8 trilijonai neigiam? pajam?. Italijos, Ispanijos ir Portugalijo valstybini? popieri? pajamingumas tai metais atvirkš?iai – išaugo, viršijo 4 proc. ta?iau invetuoti tokiose šalyse yra rizikinga, nes ekonomin? pad?tis yra kur kas prastesn? nei Vokietijos. Kinijos VVP pajamingumas Šis grafikas vaizduoja Kinijos vyriausyb? obligacij? pajamingum?. Taip pat analizuojams 2007 – 2017 m. laikotarpis, matyti, kad VVP pajamingumas neturi tendencijos, jis nestabiliai svyruoja.

2007- 2008 m. ?vyko vienas iš didžiausi? nuosmuki? ekonomin?s kriz?s laikotarpiu. Kaip ir SHCOMP indeksas taip ir šis pajamingumas žymiai krtio. Ta?iau jau pra?jus vieneriems metams augant Kinijos ekonomikai VVP pajamingumas prad?jo kilti ir 2010 m. pasiek? 4 proc. 2013 m.

vyriausyb?s obligacij? pelningumas prad?jo v?l kristi, ta?iau nuo 2015 m. Kinijos 10-ies met? pajamingumas 2017 m. pasiek? aukštumas, padid?jo 3.497 proc.

Kinijos investuotojai naudojo pigius trumpalaikius skolinimosi , kad gal?t? ?sigyti ilagalaikias vyriausyb?s obligacijas: 5 met? trukm?s arba 10 met?. Tokios investicijos paskatino obligacij? kainas ir padidin? VVP pajamingum?.